žagterti

žàgterti, -ia (-i, -na Vlk), -ėjo 1. žr. žagterėti 1: Kap žàgteri, vaiką išgąsdini Rod. Oi tu, neprieteliau, kap kirto vaiku kuloku, tas net žàgterė[jo] Vlk. Aš žàgter[ėj]au – čia kas paminėjo Vlk. ║ intr. prk. [i]atsiliepti, atsišaukti: Kad jis tę lengvai žàgtert, jei dar kur gyvas yra Kb. 2. žr. žagterėti 3: Kap šoko stačia galva, tai kap žàgterė[jo] krūtine rąstelin, tai ir dūką užėmė Vlk. 3. tr. smarkiai ką padaryti: Mes, būdavo, kad žàgtersim (užtrauksim) giesmę, tai tik laukai skamba Ml.